Reklama mobiliuosiuose įrenginiuose pasaulyje įgauna vis labiau apčiuopiamą svorį, tad verslui nebegalima į tai žiūrėti pro pirštus, interviu teigia Helen Keegan, Jungtinės Karalystės mobiliosios rinkodaros, reklamos ir žiniasklaidos konsultantė, „Vodafone“ apdovanojimų „Mobile Clicks“ organizatorė, konferencijos „Best Internet 2014“ pranešėja. Lietuvoje matome panašias tendencijas - augančias mobiliosios reklamos apimtis ir reklamdavių susidomejimą.

– Neseniai žiniasklaidoje buvo teigta, kad daugiau kaip pusės galingiausių įmonių, patenkančių į „Fortune 500“ sąrašą, interneto svetainės nepritaikytos mobiliesiems įrenginiams. Nejaugi kaina yra didžiausias trukdis?

Nemanau, kad pagrindinis argumentas yra kaina, tokią padėtį lemia įmonių vadovų nuostatos. Žinoma, kai kurios svetainės tam tikrais atvejais yra ganėtinai patogios naudoti ir be optimizavimo, tačiau tai tik laikinas sprendimas.

Šiandien jau nedera į tai žiūrėti pro pirštus kalbant apie ilgalaikę perspektyvą – ypač nedideliems verslams. Atspirties tašku turėtų tapti įmonės esami rinkodaros veiksmai ir įvertinimas, kokia yra klientų patirtis, kai jie susiduria su ja savo mobiliuosiuose įrenginiuose.

Pavyzdžiui, daugeliui bendrovių pagrindinis įrankis yra

Helen Keegan, Jungtinės Karalystės mobiliosios rinkodaros, reklamos ir žiniasklaidos konsultantė e. pašto rinkodara ir tam yra išleidžiama nemažai lėšų. Tačiau reikia įvertinti, kad jau šiandien labai didelė dalis šių laiškų yra skaitoma mobiliuosiuose įrenginiuose, ir vartotojai vietoj grafikos ar nuotraukų mato tuščius laukelius, jei jie nėra pritaikyti mobiliajam formatui.

Kai artimiausiuose verslo planuose yra mobiliosios platformos, viskas turėtų prasidėti nuo klientų ir jų poreikių supratimo. Pavyzdžiui, jei žmonės ieško tik kontaktinių duomenų, jie turėtų būti lengvai prieinami ir randami, ir kartais to gali užtekti.

Ypatingą dėmesį dera atkreipti į aspektus, kur vartotojai susiduria su problemomis, nes net ir nedideli patobulinimai gali padidinti pardavimus, klientų pasitenkinimą ir informacijos dalijimosi rodiklius. – Koks jūsų požiūris į mobiliąsias aplikacijas? Kaip išmatuoti investicijų grąžą čia? Ne paslaptis, yra įmonių, kurios yra prisikūrusios mobiliųjų aplikacijų iš tuštybės. Daliai įmonių nėra jokios objektyvios priežasties kurti mobiliųjų programėlių, nors jų vadovams ir gali atrodyti kitaip. Kartais verslininkams vien faktas, kad jų mobilioji aplikacija atsidurs internetinių programėlių parduotuvėse, atrodo reikšmingas, tačiau tai klaidinga nuomonė. Visada reikia pradėti nuo vartotojų poreikių įvertinimo ir verslo rodiklių gerinimo. Svarbiausia, kad vartotojai būtų patenkinti, t. y. norėtų ir vėl grįžti. Kita vertus, daugelis vartotojų yra atsisiuntę nemažai programėlių, bet realiai naudoja vos keletą, net nesusimąstydami, kodėl įsidiegė vieną ar kitą aplikaciją pirmoje pozicijoje. Kuriant aplikacijas, verslui reikia ryžtingų ir drąsių sprendimų, tačiau ne mažiau svarbu, kad jomis naudotis būtų paprasta. Geriau pasitelkti vieną esminę funkciją, o ne keletą abejotinų. – Investicijos į mobiliąją reklamą vis dar nėra didelės. Ko galime tikėtis ateityje? Tos investicijos iš tiesų pastaraisiais metais nuolat auga. Pavyzdžiui, išlaidų reklamai mobiliuosiuose įrenginiuose apimtis šiemet Didžiojoje Britanijoje jau lenkia spaudos reklamos mastą. Reklamos industrija palengva atranda patikimų reklamos pritraukimo į mobiliuosius įrenginius būdų, atsiranda ir naujų pardavimų galimybių. O kalbant apie mobiliąją reklamą – čia visi procesai yra gerokai labiau automatizuoti. Mobilioji reklama labiau mokslas nei menas. Reklama televizijoje yra menas. Šiandien matome nemažai inovacijų mobiliojoje reklamoje. Ir tai yra viena iš sričių, apie ką kalbėsime konferencijoje „Best Internet 2014“. Reklamjuostės nebėra panacėja – jos nebėra tokios veiksmingos kaip kad buvo anksčiau. Matome mąžtančius reklamjuosčių paspaudimus ir mažėjantį vartotojų įsimenamumą. Lietuvoje – tendencijos tapačios Pasak Vasario Oržekausko, žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ vadovo, Lietuvoje stebime panašias tendencijas.

Vasaris Oržekauskas, žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ vadovas. Vasaris Oržekauskas, žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ vadovas. Skaičiuojama, jog į daugelio mažmenine prekyba užsiimančių klientų tinklapius apie 15% viso srauto lankytojų jau atkeliauja iš mobiliųjų įrenginių. „Tai svarbus rodiklis verslui – vartotojas turi patogiai rasti informaciją apie produktą ar paslaugą visais jam prieinamais kanalais, kitu atveju, jei tarkim, svetainė nėra adaptuota mobiliajam įrenginiui, vartotojas tiesiog išeis ir geriausiu atveju verslui uždės „emocinį minusą“, kurį vėliau reikės taisyti ir tai kainuos brangiau nei adaptacijos kaštai. Tad pradėti reiktų nuo adaptacijos darbų ir baigti skirtingiems mobiliesiems įrenginiams programuotomis svetainėmis, ypač jei yra galimybė pirkti“, – pataria p. Oržekauskas.

Imantis šių darbų, reikia nepamiršti, jog skirtumas tarp kompiuterio ekrano ir mobilaus yra ne tik dydyje, bet ir interaktyvume. „Be mažo ekrano trūkumo, mobilieji turi daug privalumų. Kaip pavyzdžiui, giroskopą (daviklį, kuris matuoja aparato padėtį erdvėje, tad reklama arba puslapis gali reaguoti į vartymą arba purtymą), lokacijos ir kitus daviklius, o visa tai galima papildomai išnaudoti vartotojų patirties gerinimui“, – kalba p. Oržekauskas.

Reklama – dar nepamatuota

Lietuvoje reklamos apimtis mobiliuosiuose įrenginiuose nėra sekamos. „Tačiau mūsų ir kolegų duomenys rodo, jog Lietuvos reklamdaviai atranda šį kanalą ir rinkodaros biudžetai čia ima vis sparčiau augti. Tam yra prielaidų: šis kanalas pasiekia daugeliui reklamdavių patrauklią auditoriją. Nesunkiai galima išnaudoti ir laiką: daugiausiai žmonės mobiliuosiuose įrenginiuose naršo ryte, per pietų pertrauką bei grįždami namo“, – kalba p. Oržekauskas.

Paklaustas apie mobiliąsias programėles, jis sutinka su p. Helen nuomone, aplikacijos nėra tokios populiarios, kiek joms skiriama dėmesio. „Jos turi būti ne tik aktualios tam, kad kas nors jomis naudotųsi, be to, reikia programėles ne tik susikurti, bet ir skirti lėšų jų reklamai, kad jas kas nors atsisiųstų“,– priduria p. Oržekauskas.