nternetui atitenkanti įmonių rinkodaros biudžeto dalis vis didėja, rodo „Verslo žinių“ atlikta metinės e. rinkodaros konferencijos „Best Internet“ dalyvių apklausa. Kaip efektyviausius sprendimus internete rinkos dalyviai vardija pakartotinę rinkodarą, reklamą „Google AdWords“, turinio ir raktažodžių pritaikymą paieškos sistemoms, o vaizdo turiniui bei mobiliajai reklamai lūžio metus prognozuoja 2015 m.

Ingrida Narauskaitė, žiniasklaidos planavimo bendrovės OMD verslo vystymo vadovė, skaičiuoja, kad šiandien reklamai internete įmonės skiria apie 16% visų reklamos investicijų. Kitąmet šis rodiklis turėtų šoktelti iki 22–24%.

„Internetui skiriamo reklamos biudžeto dalis priklauso nuo įmonės tikslų, kategorijos, veiklos pobūdžio. Pavyzdžiui, e. komercijos bendrovės tam skiria gerokai didesnę investicijų dalį“, – teigia p. Narauskaitė.

Artūras Olšauskas, „Media House“ verslo plėtros vadovas, pritaria, kad turėjo ne vieną klientą, kurio rinkodaros biudžeto dalis, tenkanti internetui, buvo gerokai didesnė nei vidurkis. „Tokie klientai pirmiausia orientuojasi į jaunesnę tikslinę auditoriją. Kartais tai lemia ir kiti svarbūs niuansai, pavyzdžiui, alkoholio reklamos ribojimas, kuris internetui suteikia pranašumą prieš TV“, – pabrėžia p. Olšauskas.

Ingrida Narauskaitė, OMD Verslo vystymo vadovė. Nuotrauka: Juditos Grigelytės

Tačiau, pasak p. Narauskaitės, naujausi ekonometrinio modeliavimo duomenys rodo, kad didžiausia investicijų grąža pasiekiama pasitelkus skirtingus reklamos kanalus, – ši taisyklė galioja ir e. komercijos verslui. Įmonė, reklamuodamasi vien internete, parduos mažiau, nei paskirstydama savo investicijas įvairiems kanalams. Pavyzdžiui, TV ir interneto kombinacija leidžia parduoti apie 17–20% daugiau, palyginti su reklama tik internete.

Vieno atsakymo nėra

Paklausti, kokie efektyviausi veiksmai internete, atsakiusieji į VŽ siųstas anketas pabrėžia, kad nėra vieno atsakymo, ir kaip efektyviausius rinkodaros sprendimus vardija pakartotinę rinkodarą („remarketingą“), reklamą „Google AdWords“, turinio ir raktažodžių optimizavimą paieškos sistemose, o vaizdo turiniui ir mobiliajai reklamai lūžį prognozuoja 2015 m.

Informaciją apie konferenciiją „Best Internet“ rasite čia.

„Geriausiai veikiantys sprendimai internete priklauso nuo komunikacijos ir verslo tikslų. Jei tiesioginis pardavimų skatinimas yra pagrindinis kampanijos tikslas, matyt, rasti ką nors geriau nei paieškos sistemų reklama bus sunku. Kitu atveju norėdami pristatyti naują prekės ženklą, didinti jo žinomumą ir pan. neišsiversime be reklamjuosčių, vaizdo reklamos arba specialios integracijos kituose kanaluose“, – kalba Arnas Dilys, UAB „Adcom“ Interneto skyriaus vadovas.

Išsitrynusios ribos

Liudas Rimkus, SEB banko Rinkodaros departamento direktorius, skaičiuoja, kad pernai maždaug 15%, šiemet – 25%, o ateinančiais metais – apie 30% banko reklamos biudžeto atiteks įvairiems interneto rinkodaros sprendimams.

„Internetas – lengviausiai išmatuojamas kanalas. Daug investuojame į reklamą „Google“ paieškos sistemoje, pernai taip pat pakeitėme savo interneto svetainę – perdarėme visą turinį, struktūrą, atsižvelgdami į tai, kaip šiandien vartotojai naršo internete ir kaip jie ieško raktinių žodžių.

Turinys, koks buvo surašytas apie banką, jo siūlomus produktus, veiklą prieš 5 metus, šiandien jau netinka ir gana radikaliai skiriasi nuo to, kaip šiandien klientai ieško informacijos. Turi sutapti tai, ką prekės ženklas kalba ir ko žmonės ieško internete“, – tvirtina p. Rimkus.

Pasak jo, atlikti pakeitimai klientų, ateinančių per paieškos sistemas, srautą padėjo padidinti vidutiniškai 3–10 kartų, atsižvelgiant į produktą.

Kita vertus, pasak jo, sunku net tiksliai įvardyti internetui skiriamą biudžetą . „Kur yra tos ribos? Televizija šiandien taip pat yra internetas. Jei sukuriame TV klipą, kuris paskui sukasi „Youtube“, kyla klausimas, kam derėtų priskirti išleistas sumas“, – svarsto p. Rimkus.

Artūras Olšauskas, „Media House“ verslo plėtros vadovas. Nuotrauka: Juditos Grigelytės Karalius – vaizdo turinys

VŽ apklaustos bendrovės taip pat vienbalsiai teigia, kad vis labiau vartotojai vertina ir seka vaizdo turinį. „Kokybiško ir unikalaus turinio kūrimas visuomet naudingas bet kuriai įmonei, o vaizdo formatas šiandien vartotojams patrauklesnis nei tekstinis“, – pabrėžia p. Olšauskas.

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad kitąmet komunikacijos biudžeto dalį, skirtą internetui, labiausiai augins vaizdo reklama internete. „Reklamdaviai vis aiškiau supras, kas yra „Youtube“ reklama, ir ryšis didinti investicijas. Taip pat nevertėtų pamiršti lietuviškų TV kanalų platformų internete. Tad, tikėtina, kad interneto biudžetas didės TV sąskaita“, – svarsto p. Dilys.

Mobilioji revoliucija

Kiek nuosaikesni respondentai kalbėdami apie mobiliąją reklamą – daugelio jų piniginės šiam kanalui plačiau atsivers tik kitąmet. Kartu rinkos dalyviai pabrėžia, kad šio kanalo erdvė dar neperpildyta reklamų, todėl išsiskirti lengviau.

„Reklama mobiliuosiuose įgauna naują pagreitį. Gana greitai auganti auditorijos dalis tiesiogiai koreliuoja ir su investicijomis į mobiliąją reklamą, t. y. kiekvienais metais apimtis didėja. Verslas adaptuoja ir kuria naujas svetaines, diegia komunikacijos su potencialia auditorija programėles, ieško būdų ir technologijų tiesioginiams veiksmams – atsiskaityti per mobilųjį už paslaugas, prekes ir pan.“, – kalba p. Narauskaitė.

SEB banko rinkodaros vadovas skaičiuoja, kad prieš dvejus metus reklamai mobiliuosiuose įrenginiuose buvo skirta apie 1% viso skaitmeninio banko reklamos biudžeto, šiemet ši dalis siekia apie 8%, o kitais metais planuojama skirti 10% viso skaitmeninės reklamos biudžeto. „Visi rodikliai rodo, kad tai yra labiausiai augantis kanalas, tad mūsų komunikacijos mobiliuosiuose įrenginiuose tik daugės“, – tvirtina p. Rimkus.

Pasak p. Dilio, jei interneto naudojimas per mobiliuosius įrenginius Lietuvoje ir toliau augs taip sparčiai, vis daugiau reklamdavių bus priversti pritaikyti savo svetaines šiai terpei ir nuolat skirti investicijų komunikacijai mobiliuosiuose įrenginiuose.

 

vz.lt